ŽIV liga: kaip užsikrečiama, simptomai ir apsaugos priemonės

Iliustracija: National Institute of Allergy and Infectious Diseases iš Unsplash

Turbūt kiekvienas yra girdėjęs apie ŽIV pavojus, tačiau dauguma žmonių tikisi, kad ši liga juos aplenks, todėl tuo nepasidomi plačiau. Vis dėlto, statistika yra negailestinga: kasdien visame pasaulyje nustatoma apie 4000 naujų ŽIV atvejų. Nereikėtų pamiršti, kad ŽIV liga gali užklupti visiškai netikėtai, todėl naudinga žinoti, kaip galima to išvengti. Taigi, kas yra ŽIV, kaip užsikrečiama šiuo virusu ir kaip nuo jo apsisaugoti?

Kas yra ŽIV?

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius. Kai ši infekcija ima progresuoti, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas nebegali pats apsiginti nuo infekcijų ir ligų. Žmogaus imunodeficito viruso tipų yra daug, tačiau žmogui pavojingiausi HIV-1 ir HIV-2 tipai. Žmogus, užsikrėtęs šio tipo virusu, gali susirgti AIDS (įgytu imunodeficito sindromu).

Kaip užsikrečiama ŽIV?

Šia infekciją perduoda užsikrėtęs žmogus. Pati didžiausia viruso koncentracija aptinkama kraujyje, spermoje, makšties išskyrose bei motinos piene. ŽIV užsikrėtimo būdai: per kraują, pažeistą odą ir lytiniu būdu. Motina ŽIV infekciją gali perduoti kūdikiui ne tik per pieną, bet ir gimdymo metu. Nors ŽIV virusas taip pat aptinkamas ir ašarose, seilėse ir šlapime, tačiau čia viruso koncentracija yra labai maža, todėl užsikrėsti praktiškai neįmanoma.

ŽIV simptomai, požymiai

ŽIV simptomai gali būti nepastebimi metų metus. Žmonės, kurie yra užsikrėtę šiuo virusu, gali to nė neįtarti ir užkrėsti kitus. Būtent todėl net pusė užsikrėtusiųjų ŽIV virusu vėliau suserga AIDS liga. Gana dažnai šio viruso simptomai yra painiojami su kitais susirgimais, todėl nereikėtų numoti ranka, jei pasireiškia sąnarių, raumenų ir ryklės skausmas, sumažėja kūno masė, kankina bendras silpnumas, karščiavimas ir viduriavimas. Ligai taip pat būdingas ŽIV bėrimas ir limfmazgių padidėjimas. Nors šie pasireiškiantys simptomai nebūtinai reiškia, kad esate užsikrėtęs ŽIV virusu, tačiau bus tikrai ramiau, jei pasitikrinsite.

ŽIV simptomai moterims

Kai kurioms moterims, kurios yra užsikrėtusios ŽIV virusu, menstruacijos gali būti lengvesnės arba sunkesnės. Menstruacijų metu taip pat gali būti pastebimi ir kiti simptomai, tokie kaip krūtų jautrumas, mėšlungis ir nuovargis. Žinoma, šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergate ŽIV, tačiau tuomet, jei anksčiau šių požymių nepastebėjote, vertėtų sunerimti. ŽIV simptomai moterims taip pat gali pasireikšti makšties mielių infekcijomis: apie tai įspėja skausmingas šlapinimas, skausmas sekso metu, tirštos makšties išskyros ir deginimo pojūtis.

ŽIV simptomai vyrams

ŽIV simptomai vyrams gali pasireikšti erekcijos disfunkcija, sėklidžių sumažėjimu bei ant varpos atsirandančiomis opomis. Svarbu žinoti, kad skausmingos opos varpos ar išangės srityje yra gana dažnas ŽIV požymis. Nors šios opos užgyja, bet po kurio laiko jos vėl atsinaujina. Kaip ir moterims, vyrams taip pat gali pasireikšti skausmas šlapinimosi metu. Užsikrėtus ŽIV, tikimybė susirgti prostatitu ir jį sukeliančiomis infekcijomis yra ženkliai didesnė.

ŽIV testas

ŽIV požymiai neleidžia patvirtinti arba paneigti diagnozės: tam reikalingas ŽIV testas. ŽIV tyrimas įprastai yra atliekamas imant kraują iš venos ar iš piršto. Taip pat gali būti pasitelkiami ir kiti tyrimo metodai – pavyzdžiui, imami DNR ar RNR mėginiai. Svarbu žinoti, kad antikūnai organizme aptinkami ne iš karto po užsikrėtimo: atlikti tyrimą tikslinga po 3-4 savaičių ar net po kelių mėnesių. ŽIV virusas tyrimas dviem etapais: pirmiausia yra atliekamas greitasis ŽIV testas, o tuomet, jei atsakymas yra teigiamas, skiriamas laboratorinis tyrimas. Jei baiminatės, kad galėjote užsikrėsti ŽIV virusu, gali būti paprastai ir konfidencialiai atliekamas greitasis ŽIV testas namuose, kurį galite užsisakyti tiesiog internetu.

Kaip apsisaugoti nuo ŽIV?

Žinodami, kaip galima užsikrėsti ŽIV, galėsite išvengti šio viruso. Svarbu nepamiršti, kad šis virusas gali būti perduodamas lytinius keliu, todėl sekso metu visada turi būti naudojami prezervatyvai. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį, o susirgus lytiškai plintančia liga būtina nedelsiant imtis jos gydymo. Naudinga žinoti, kad sergant lytiškai plintančiomis ligomis, rizika užsikrėsti ŽIV tampa didesnė. Vertėtų vengti lytinių santykių menstruacijų metu ir susilaikyti nuo lytinių santykių, jei yra pažeista vieno iš partnerių gleivinė (lytinių organų, burnos ar išeinamosios angos), nes tuomet tikimybė užsikrėsti virusu tampa didesnė. ŽIV virusas gali būti perduodamas ir ne lytiniu keliu, todėl svarbu žinoti, kaip dar galima apsisaugoti nuo ŽIV: nesinaudoti nesteriliais švirkštais ir adatomis, manikiūro, pedikiūro ir tatuiruočių darymo įrankiais. Jei dirbate darbą, kurio metu tenka kontaktuoti su žmonių biologiniais skysčiais, būtina vengti mikrotraumų ir naudoti sterilias asmenines priemones. Jei kūdikio besilaukianti moteris yra užsikrėtusi ŽIV, nėštumo metu jai gali būti rekomenduojama vartoti antibiotikus ir atlikti Cezario pjūvį. Ši infekcija gali būti perduodama ir per motinos pieną, todėl užsikrėtusiai moteriai rekomenduojama kūdikio nežindyti.

Jei vadovausitės šiomis rekomendacijomis, rizika užsikrėsti ŽIV virusu taps ženkliai mažesnė. Saugokite save ir kitus!